FESTIVALIO PICA #5: AŠTRI, SU CHARAKTERIU, PRAGARIŠKAI GERA

Naujos festivalio picos kūrėją Dominyką rasite sidabriniame vagonėlyje ant ratų, šalia Kauno Zoologijos sodo. Savo piceriją – „Delizio“ – vaikinas atidarė būdamas vos 22-ejų, ką tik baigęs Komunikacijos ir Informacijos valdymo studijas KTU.

„Nieko bendro su kulinarija“, – juokiasi Dominykas, jau trečią sezoną kepantis neapolietiškas picas kauniečiams ir miesto svečiams.

Kodėl pica? Kodėl, kaip, kada ją įsimylėjote ir pradėjote gaminti? Kokia buvo pati pirma jūsų sukurta / pagaminta pica?

Viskas prasidėjo nuo meilės Italijai, jos kultūrai ir virtuvei. Italijoje lankydavausi gana dažnai, laiką leisdavau restoranuose, picerijose, ragaudavau, tyrinėdavau, lygindavau. Man patinka italų požiūris į maistą, paprasti, bet itin kokybiški ingredientai, pagarba tradicijoms. Vienu metu

atsirado noras pabandyti išsikepti picą pačiam. Pirmoji – „Diavola“, kepta „Kamado“ grilyje. Nebuvau įsigilinęs nei į tešlą, nei į fermentaciją, nei į ingredientus, tačiau man atrodė, kad rezultatas – puikus. Šiandien, be abejo, į savo pirmuosius bandymus žiūriu kritiškiau. Netrukus pajutau kažkokią aistrą, pradėjau kepti draugams ir svečiams.

Picerija ant ratų: kodėl kaip tik toks formatas?

Atidaryti piceriją nusprendžiau būdamas 22, ką tik po universiteto, tad apie dideles patalpas ar savo restoraną negalėjau net svajoti. Kodėl nepradėjus nuo vagonėlio? Buvau dirbęs maisto vagonėliuose, tiesa, ne su picomis, tačiau patirties ir žinių, kaip toks formatas veikia, turėjau.

Norėjau išskirtinio vagonėlio, su charakteriu, kad iškart atkreiptų dėmesį. Užtrukau, kol radau. Vagonėlis – tai laisvė judėti. Galiu pasibandyti skirtingas vietas. Pradėjome pajūryje, vėliau grįžome į Kauną.

Kokios yra jūsų TOP 3 mėgstamiausios picos?

„Capricciosa“. Gana paprasta, tačiau kiekvienoje picerijoje ji vis kitokia. Man įdomu patirti, kaip

skirtingi šefai ją interpretuoja, kokius ingredientus renkasi.

„Diavola“, man svarbi ir dėl skonio, ir dėl mano asmeninės karjeros istorijos. Man patinka jos

aštrumas, bet ne toks, kuris užmuša visa kita. Trečia, „Prosciutto“ su serano kumpiu, nes labai mėgstu intensyvų vytinto kumpio skonį, kuris puikiai dera su gražgarstėmis, vyšniniais pomidorais, mocarela ir geru alyvuogių aliejumi. Paprasta, bet kai sudėti geri produktai – labai skani.

Kokią picą visada užsisakote, kai lankotės naujoje picerijoje, nes ji yra tarsi lakmuso popierėlis toje vietoje kepamų picų kokybei nustatyti?

Kaip ir dauguma šefų užsisakau „Margherita“. Joje labai mažai ingredientų, tad nėra už ko pasislėpti, gali aiškiai jausti tešlos skonį, pomidorų padažą ir mocarelą. „Margherita“ daug

pasako apie picerijos lygį.

Kurias picerijas rekomenduotumėte aplankyti Lietuvoje ir kokia picerija užsienyje yra „Must see“?

Kaune – Kumeliuko sapnas ir Pizzarella. Abi turi savo stilių ir jaučiasi, kad į picą ten žiūrima rimtai, rūpinamasi tešlos, ingredientų kokybe, laikomasi neapolietiškų tradicijų. Man tai artima.

Kas bus Neapolyje, būtinai rekomenduoju užsukti į L'Antica Pizzeria da Michele. Ši autentiška vieta – ne tik apie skanią picą, bet ir apie tradicijas, ypatingą atmosferą.

Visi picerijų įkūrėjai, picų kūrėjai ieško sėkmės formulės. Kaip manote, koks yra svarbiausias picerijos sėkmės formulės ingredientas?

Atsidavimas, nes jame telpa viskas, kas neša sėkmę: sunkus darbas, domėjimasis, noras tobulėti, bandymai, klaidos, mokymasis iš jų, geriausio rezultato siekimas, mėgavimasis tuo, ką darai. Žmonės tai jaučia. Gali turėti labai gerą, labai gražią vietą, gražų logotipą, meniu, bet jeigu nėra

aistros, smalsumo, tobulėjimo, jokie gražūs dalykai neveiks.

Papasakokite apie naują festivalio picą, kurios pavadinimas išvertus iš italų kalbos reiškia „Pragaras“. Kodėl pasirinkote kaip tik tokią, įdomiai aštrią?

Mūsų klientai jau yra pamėgę kelias aštrias picas, šį kartą norėjosi, kad ji būtų ne tiesiog aštri, o

drąsesnė, su labai įdomiu charakteriu. Tai neapolietiška pica su švelnia „Fior di latte“ mocarela,

charakteringu „Pecorino Romano“ sūriu, aštriuoju „Salsiccia Piccante Napoli“ saliamiu,

autentiška Kalabrijos nduja, kuri kepdama tirpsta ir paskleidžia sodrų, pikantišką aitrumą. Pica užbaigiama lašeliu gero „čili“ alyvuogių aliejaus, naminiu „čili“ medumi, kuris suteikia aštrumo

saldumo ir... rožių žiedlapiais, kurių dėka aštrumas tampa švelniai dramatiškas ir savaip gražus.

---

Festivalio PICAFEST picos #5 galite paragauti čia: @pizzadelizio