SKONIO TRENDAI: KĄ RAGAUSIME ŠIEMET?

Kas diktuoja skonį? 

Profesionalūs garsių Neapolio, Romos, Detroito picerijų picajolos, drąsūs artisan picos „amatininkai“, tiktokas ir instagramas, maisto industrija ir, be abejo, valgytojai, kurie visada nori „kažko naujo“. 

Tiesa ta, kad pica atsiplėšė nuo savo „mamos“ Italijos ir tapo viso pasaulio patiekalu. Ir kol vieni laikosi labai griežtų taisyklių bei tradicijų, kiti su jomis žaidžia, griauna, eksperimentuoja, kuria savas. 

Eksperimentuojama net su picos tešla: vieni ją gamina tik su raugu, kiti naudoja kepimo miltelius arba nenaudoja išvis jokių kildinimo priedų. Ką ir kalbėti apie tai, kad ant picos dedami ingredientai, kurių anksčiau niekas neišdrįsdavo uždėti. 

Kas naujo šiemet picų pasaulyje? 

Labai ryški tendencija – pica tampa kažkuo daugiau nei tradicinis greitas maistas. Ji tampa panaši į valgomo meno objektą, kuriam svarbu ne tik skonis, bet ir dizainas, tekstūra, estetika ir tam tikri asmeniškumai, t. y., valgytojams vis labiau patinka patiekalai, kurie yra „tarsi jiems sukurti“. 

Skoniai ir ingredientai

Ryškiausia 2026-ųjų metų skonio kryptis – vadinamasis „charakteringas aštrumas“, t. y.,  ne bet koks deginantis pojūtis, o aiškiai atpažįstami, regioninę kilmę turintys aštrūs ingredientai, pavyzdžiui, kalabrietiškos aitriosios paprikos, gochujang – tradicinė korėjietiška fermentuota „čili“ pasta ar sičiuanietiški chili crisp – aštrus aliejus su traškiais aitriųjų paprikų gabaliukais. 

Pasaulį vis labiau apima „swicy“ manija, kai sumaniai derinamas saldumas ir aštrumas, pavyzdžiui, karštas medus su pepperoni ar vaisiai su aitriosiomis paprikomis. 

Populiarėja globalūs skonių deriniai, kai ant vienos picos susitinka skirtingos virtuvės: korėjietiškas BBQ, tandoori prieskoniai ir čioriso su figomis. 

Mėsos produktai ne tik vis dar nepamainomi ir tampa vis „rimtesni“ – dažniau naudojami BBQ brisket – ilgai kepama jautienos krūtininė dalis, derinama kelių rūšių pepperoni ir pasirenkami aukštesnės kokybės ingredientai. 

Labai aiški mažiau yra daugiau tendencija, kai ant picos dedama mažiau, bet išskirtinės kokybės ingredientų, pavyzdžiui, burata ar brandinta mocarela. 

Fermentuoti ir rūgštūs produktai irgi ant bangos. Kimčiai, marinuoti svogūnai ar kiti rauginti produktai suteikia kontrasto ir gaivumo. 

Stilius

2026-aisiais dominuoja Detroit ir panašaus tipo picos – storesnės, su puriu vidumi ir karamelizuotais, traškiais krašteliais. Populiarumą išsaugo ir lengvesnės romėniškos, oringesnės (pilnos oro burbuliukų) tešlos picos: traškios, bet ne sunkios. Vis labiau įsitvirtina mažesnių, individualių picų, vienos porcijos dydžio picų mada. 

Tekstūra

Picos tekstūra yra vienas svarbiausių jos „madingumo“ požymių. Dabar pica vertinama ne tik pagal skonį, bet pagal tai, kaip jaučiame kiekvieną jos kąsnį: ar jis traškus ir „oriškas“? Ar ji yra tikrai „comfort food“ – puri ir soti, ne per sausa, bet ir ne per šlapia, lengvai kramtoma? Daug dėmesio skiriama kontrastams: kreminiai ingredientai derinami su traškiais. 

Labai įdomu tai, kad 2026-aisiais picos kraštai nėra laikomi tik „tešlos likučiais“. Stengiamasi, kad jie būtų itin apetitiški: traškūs, pilni oro arba įvairiausių įdarų. Gali būti, kad šią tendenciją padiktavo būtinybė suvalgyti viską, t. y., nešvaistyti  maisto. 

Dizainas

2026-aisiais pica kuriama taip, kad būtų vizualiai patraukli – spalvinga, su įdomiu padažo piešiniu, estetiška ingredientų kompozicija. Dar viena ryški tendencija – „fresh finish“ efektas, kai žalumynai – bazilikas, gražgarstės, daigai ir kt. yra barstomi ant jau iškeptos picos, o padažai taip pat pilami paskutinę sekundę. 

Nebūtina mėgti tendencijas, bet išbandyti – visada verta. 

Skanaus!