Receptai

„Float“ tipo desertinis kokteilis – saldus, kreminis ir labai vasariškas. Alternatyva desertui po picos, kai norisi kažko saldaus, tačiau torto gabalėliui jau nebėra vietos. Kokteiliui vietos tikrai užteks: nuodėmingai skanus! Persikų tyrę galima keisti ananasų arba egzotinių vaisių tyre – abi puikiai tinka.

Pradėkime ne nuo šampano. Jeigu planuojate vakarėlį su draugais ar šventinius savaitgalio pietus, kviečiame pradėti ne nuo šampano ar kito gėrimo, o nuo trumų. Iš vakaro užsisakykite šviežių sezoninių trumų, kad kitą dieną jau patarkuotumėte jų ant picos, kurios recepto nuorodą rasite komentare. Vos du ingredientai, o skonio įspūdis – visam gyvenimui.

naminė pica su naminiais mėsos kukuliais. aštri ir neatsivalgoma.

Perlenka pica – patogiausia valgyti. Galite išsikepti ir neštis į terasą arba suvalgyti ją parke ant suoliuko. Tobula kino vakarams ir pasimatymams… namuose. Saldžiarūgštė, pilna pomidorų, bazilikų gaivos ir švelnumo, kurio suteikia rikotos sūris. Lengva, traški, kremiška. Viename kąsnyje yra viskas, ko galite norėti. Jeigu norisi dar daugiau gaivos, įpjaustykite šviežių braškių – jos labai gerai dera su pomidorais.

Po Velykų liko kietai virtų kiaušinių? Gali būti, kad planavote sunaudoti juos įdarytų kiaušinių degustacijai, bet šįkart primygtinai siūlome nerealiai gerą alternatyvą – užkandinę picą su kietai virtais kiaušiniais, tunu ir ikrais. Paprasta paruošti, lengva dalintis, kvepia krapais ir net šiek tiek kulinarine prabanga. Sotus ir skonių turtingas užkandis.

Saldi pica? Taip, visai šeimai! Kai norisi kažko saldaus, bet ne pyrago, saldi pica yra taiklus pasirinkimas. Traškus pagrindas, švelnus pistacijų kremas ir gaivūs vaniliniai ledai sukuria tokią gerą kompoziciją, kad net nesinori dalintis. Tačiau pica sukurta dalintis! Tai gana netradicinis, tačiau visus tobulo deserto kriterijus išpildantis skanėstas: jame yra ir šis tas labai traškaus, ir šis tas labai švelnaus, kremiško… Mmm – tiesiog mėgaukitės!

Pica gali būti daugiau nei tik greitas užkandis – ji gali būti mažas kulinarinis nuotykis. Saliamio pica su mocarela įdarytu krašteliu ir aštriu medumi yra kaip tik tai. Čia patirsite sodrų sūrį, pikantišką mėsą ir netikėtą saldžiai aštrų akcentą. Kiekvienas kąsnis – įsimenantis: nuo traškaus kraštelio su išsiliejančia mocarela iki lengvai deginančio medaus poskonio. 1–2 asm. Gaminimo laikas: 20 min. 200–300 g atšaldytos mielinės tešlos 80–100 g mažų mocarelos rutuliukų 6

Ne visai įprasta pica – be sodrių, sunkių padažų ar ryškių, vienas kitą užgožiančių skonių. Purus speltos miltų pagrindas, gaivūs smidrai (pavasario the must!) ir švelni cukinija, šilkinė mocarela, žvalinanti citrinos rūgštelė ir maloni mėtos vėsa – kiekvienas kąsnis gaivus, šiek tiek kremiškas ir maloniai lengvas. Patiekalas subtiliai ir elegantiškai vakarienei. Ši pica yra tokia, kokia yra Italija pavasarį: atskleidžianti visą savo grožį.

Prieskoningas aliejus picai – ne šiaip picos papildas ar pagardas „dėl įdomumo“ – jis yra paskutinis akcentas, kuris sujungia visus skonius į harmoningą visumą. Namuose kepta pica bus lyg iškepta geriausioje picerijoje, jeigu jos kraštelius patepsite namuose paruoštu aromatingu, skonio pilnu prieskoningu aliejumi.

Aštrus medus picai – kabinantis saldžiai aštraus skonio pagardas, kuriam praktiškai neįmanoma atsispirti. Jis sušvelnina ingredientų aštrumą, „prigesina” riebesnių riebumą, trumpai tariant, išsaugo ir sustiprina skonį suteikdamas gomuriui išskirtinai malonius pojūčius. Kaip jį naudoti? Saikingai. Aštrų medų picai lengva pasigaminti namuose.

Klasikinės picos padažas yra puikus pavyzdys, kaip iš kelių ingredientų galima sukurti išskirtinį skonį. Italų tradicijoje galioja paprasta taisyklė – kuo mažiau, tuo geriau. Būtent tokį požiūrį akcentuoja ir Vito Iacopelli, teigdamas, kad svarbiausia yra ne prieskonių gausa, o pačių pomidorų kokybė. Padažo pagrindą sudaro konservuoti arba gerai prinokę švieži pomidorai. Jie sutrinami rankomis arba lengvai sumalami, išlaikant natūralią tekstūrą. Į juos dedama tik šiek tiek dr

Tikros neapolietiškos picos pagrindas yra ne įdaras ar padažas, o tinkamai paruošta tešla. Būtent jai didžiausią dėmesį skiria žinomi picų meistrai, tokie kaip Vito Iacopelli, pabrėždami, kad svarbiausia ne sudėtingumas, o laikas ir technika. Ilgos fermentacijos metodas leidžia išgauti lengvą ir purią tešlą, kuri kepdama suformuoja traškų, bet kartu ir minkštą kraštą. Tešlos gamyba dažnai pradedama nuo vadinamojo „poolish“ (skystas raugas). Jam naudojami miltai, vanduo, nedid