Istorijos

Nduja (tarti reikėtų maždaug taip: en-du-ja) – vienas tokių ingredientų. Nduja – nebūtina picai, bet mėgstama Italijoje, o pastaruoju metu sparčiai populiarėjanti visame pasaulyje. Tai aštri, minkšta, tepama kiaulienos dešra, kilusi iš Kalabrijos regiono Pietų Italijoje.

Jeigu esate iš tų, kurie labai mėgsta picą ir ypač tą, kurią patys išsikepa namuose, neabejotinai gvildenote klausimą, ar įmanoma namuose išsikepti naminę, bet kartu ir labai picerišką picą – tobulai tolygiai iškepusią, purią viduje, bet traškią krašteliuose, neišsausėjusią, išsaugojusią padažo gaivumą ir ingredientų sultingumą bei skonį.

Pica jau seniai nėra tik pomidorų padažas, sūris ir keli klasikiniai priedai. Šiuolaikinė – hipsteriška – virtuvė pavertė ją žaidimų aikštele, kurioje svarbiausiais žaidėjais tampa kontrastas, tekstūra ir netikėtumas. Nors kai kurie ingredientai, kuriais dalinamės šiame straipsnyje, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti pernelyg keisti picai, tačiau būtent jie sukuria įsimintiniausią skonį.

Norite picos, bet nenorite žmonių? Užsisakykite savo favoritę į namus. Tačiau visi puikiai žinome, kas nutinka vos įdėjus picą į dėžę ir uždarius dangtį. Pica pradeda vėsti ir garuoti. Nesvarbu, kiek ventiliacijos angų turi dėžė – vos minutę joje pabuvusi pica tampa kitokia nei ką tik patiekta restorane. Gera žinia – tinkamai pašildyta pica atgauna ir karštį, ir traškumą, o jūs – valgymo malonumą.

Justiną ir Saulių galima vadinti trumų ambasadoriais Lietuvoje. Savo jaukioje internetinėje krautuvėlėje šeima prekiauja šviežiais trumais iš Italijos ir vos per 24 val. pristato trumus „iki durų“ visoje Lietuvoje.

Net tiems, kurie mėgsta aštrią picą, kartais būna per aštru. Kas neutralizuoja kapsaiciną – medžiagą, kuri sukelia deginantį aštrumo pojūtį? Mūsų komanda domėjosi ir išbandė įvairius aštrumo gesinimo būdus. Dalinamės su jumis.

Tie amžini klausimai: kodėl pica apvali, bet dedama į kvadratinę dėžutę, o pjaustoma trikampiais? Gera žinia ta, kad kiekvienas klausimas turi įdomų atsakymą ir net ne vieną: yra praktinis, istorinis ir net matematinis picos apvalumo paaiškinimas.

ikoniskos picos, kurių verta paragauti bent kartą

koks brandintas sūris tinka picai

Pica – ne sriuba ir ne kepsnys su garnyru, kuriems valgyti įrankiai būtini. Picą patogu valgyti tiesiog rankomis; ją galima serviruoti ir lėkštėje, ir valgyti tiesiai iš dėžutės. Kuo daugiau pasirinkimų, tuo daugiau abejonių, tiesa? Kada kaip elgtis? Yra du šios temos aspektai: etiketas ir patogumas. Aptarsime abu.

Picos krašteliai (dažnai vadinami „crust“) gana dažnai lieka nesuvalgyti, nes, nors traškūs, yra per sausi/per kieti, ypač, jeigu pica kepama ilgiau arba tešla buvo storesnė; jie ir mažiau skanūs, nes be padažo, sūrio ir kitų priedų, be to, žmonės pirmiausia suvalgo geriausią picos dalį, tad krašteliams dažnai nebelieka nei vietos, nei noro.

Pasak Dovilės, pica su alumi yra klasika, su cola – nostalgija, o pica su vynu – visai kita istorija: „Kai prie picos parenkamas vynas, jau kalbame apie romantišką vakarą, vakarienę pasimatymui ir pan. Pica įgauna visai kitokį vaibą. Gera žinia ta, kad derinti picą ir vyną yra daug paprasčiau nei daugelis galvoja: tereikia laikytis pagrindinių vyno ir maisto derinimo taisyklių.“

Net ir labai gardžią picą galima sugadinti… netinkamai supjausčius. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo visai paprasta, tačiau profesionalūs picų kepėjai žino: geras pjūvis yra paskutinis, bet labai svarbus žingsnis. Su kuo ir kaip pjaustyti picą? Parengėme trumpą pjaustymo įrankių apžvalgą.

Dauguma mūsų apie trumus žinome labai nedaug, gal tik tiek, kad tai nepaprastai aromatingas, bet labai brangus grybas, todėl dažnai apie jį savo virtuvėse net nesvarstome: ai, gal tiek to... Išties, trumai, kitaip dar vadinami triufeliais, ilgai buvo aukštosios virtuvės ingredientas, išskirtinių vakarienių akcentas. Tačiau šiandien jie – ir picos gerbėjų fetišas. Šio unikalaus grybo reikia mažo truputėlio, kad populiarųjį komforto maistą, pakeltų į premium lygį.

Kas diktuoja skonį? Profesionalūs garsių Neapolio, Romos, Detroito picerijų picajolos, drąsūs artisan picos „amatininkai“, tiktokas ir instagramas, maisto industrija ir, be abejo, valgytojai, kurie visada nori „kažko naujo“. Tiesa ta, kad pica atsiplėšė nuo savo „mamos“ Italijos ir tapo viso pasaulio patiekalu. Ir kol vieni laikosi labai griežtų taisyklių bei tradicijų, kiti su jomis žaidžia, griauna, eksperimentuoja, kuria savas.

Jei pica tau – ne tik apie greitą maistą bet ir apie gyvenimo būdą, 2026-ieji bus idealūs skonio kelionėms. Nuo autentiškų Neapolio picerijų iki modernių JAV picos scenų – visame pasaulyje vyksta festivaliai, kuriuose gimsta naujos tendencijos ir susitinka geriausi picų meistrai. Atrinkome svarbiausius renginius, kuriuos verta pasižymėti savo kalendoriuose. O visai netrukus kai kuriuos aplankysime patys ir parodysime juos iš arti. „Napoli Pizza Village“, Neapolis, Italija 202

Gali atrodyti, kad pica – labai paprastas patiekalas: tik tešla, pomidorai ir sūris. Tačiau atsivertus knygą „Modernist Pizza“ tampa aišku, kad už kiekvieno kąsnio slepiasi kur kas daugiau nei tik ingredientai ir gaminimo instrukcija. „Modernist Pizza“ – ne tradicinė kulinarinė knyga, o skvarbus ir gilus žvilgsnis į picos kultūrą – nuo jos istorijos iki moderniausių kepimo technikų. Ši kelių tomų knyga aprėpia kone visas su pica susijusias temas: ir kaip atsirado skirtingi pi

Pica šiandien – tai kur kas daugiau nei klasikinis itališkas patiekalas. Tai globali kultūra, kurioje susilieja tradicijos, inovacijos ir aukščiausio lygio meistrystė. Vienas geriausių būdų pamatyti, kas šiuo metu vyksta picos pasaulyje – sekti „The Best Chef Pizza“ apdovanojimus. Tai kasmet vykstantis tarptautinis konkursas, suburiantis talentingiausius picų meistrus iš viso pasaulio – nuo legendinių Neapolio meistrų iki modernių kūrėjų iš Niujorko ar Londono. Čia vertinama